Specialistų patarimai: kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo sezonui

Slidinėjimo sezonui įsibėgėjant, specialistai pastebi, kad retas aktyvaus laisvalaikio entuziastas šaltojo laikotarpio atostogoms ruošiasi tinkamai. Tai padidina traumų, ligų ar kitų nemalonumų riziką, kuri gali sugadinti žiemos atostogas. Kokio fizinio pasirengimo ir kokios tinkamos aprangos reikia slidinėjant, pataria asmeninis treneris Laimis Bartasūnas bei sporto ir laisvalaikio prekės ženklo „Audimas“ dizainerė Gertrūda Ramūnaitė.

Dėmesys kojoms

Slidinėjant daug didesnis nei įprastai krūvis tenka kojoms, todėl, pasak L. Bartasūno, jas būtina stiprinti papildomai, dar prieš vykstant į kelionę. Be įprastos mankštos ar treniruočių sporto salėje, kojoms reikalingas išorinis krūvis ar darbas su papildomais svoriais. Tai padės apsisaugoti nuo galimų traumų slidinėjimo trasose.

„Slidinėjimas – tai iš esmės yra kritimas į priekį. Leidžiantis į apačią pasikeičia mūsų kūno kampas, dėl kurio sąnariai gauna papildomą apkrovą. Palinkę į priekį apkrauname savo kūną, kojas, duodame nemažą krūvį raumenims, sąnariams. Tai neįprasta mūsų kūno padėtis, kurią turime atlaikyti. Todėl labai svarbu save sustiprinti dar iki slidinėjimo sezono, ypač didelį dėmesį skiriant apatinei kūno daliai“, – teigia asmeninis treneris.

Į slides – tik apšilus 

Neretai, atvykę slidinėti, žmonės skuba šokti į slides, negalvodami, kad nusileidimui pirmiausia reikėtų paruošti raumenis ir sąnarius. Apšilimas ne tik padės apsisaugoti nuo traumų, bet ir suaktyvins reakciją, kuri slidinėjant yra būtina.

L. Bartasūnas apšilimą siūlo pradėti nuo galvos, kaklo. Apšilus kaklo raumenis, pasak specialisto, reikėtų pasirūpinti pečiais, pasukant juos 10 kartų. Krūtinės ląstą apšilti reikėtų rankų mostais į šalis, o riešo ir alkūnės sąnarius suaktyvinti padės lazdos.

„Apšilus rankas, pečių juostą – būtina paruošti ir nugaros krūtininę dalį. Viršutinės nugaros dalies paslankumas pas daugelį yra pakankamai mažas. Tam į pagalbą galite pasitelkti slidinėjimo lazdas, kurias įsmeigiame prieš save. Laikydami jas rankomis, pasilenkiame į priekį. Nugara tiesi. Esant tokioje, tarsi „stalo“, padėtyje, galvą lenkiame žemyn“, – apšilimo ypatumus apžvelgia treneris.

Tokioje padėtyje L. Bartasūnas siūlo ir kitą pratimą. Laikant kojas platesniame nei pečių plotyje, tiesia nugara reikia lenktis į priekį, stengiantis rankomis paliesti žemę. Viena ranka lieka ant žemės, o kita kyla į viršų, lyg norint pasiekti dangų. Pasak specialisto, šis pratimas padės „atidaryti“ krūtinės ląstą.

„Nuosekliai apšildant kūną, svarbu pasukti liemenį. Pasilanksčius į vieną ir kitą šoną, tarsi stengiantis paliesti žemę, galima pereiti prie apšilimo pratimo kojoms, nes būtent joms tenka didžioji dalis krūvio. Todėl dinaminiam sąnario apkrovimui ir šlaunims reikėtų atlikti įtūpstus. Po 5 kiekvienai kojai ir dalinius į šonus. Klubo sąnarį apšilsime kojų mostais į šonus, o kelių – pakėlus sulenktą koją, pasukiojus ją ties keliu“, – teigia L. Bartasūnas.

Anot asmeninio trenerio, batų stabilumą slidėse įvertinti padės 4-5 pritūpimai. Jeigu batai sutvirtinti gerai, sėdmenimis turėtume pasiekti slides.

Nuolatinė kūno šiluma

Pasak asmeninio trenerio, slidinėjant kalnų kurortuose svarbu ne tik tinkamai apšilti raumenis, bet ir pasirūpinti nuolatine kūno šiluma. Todėl svarbu pasirinkti aprangą, kuri nevaržytų judesių, bet tuo pat metu būtų neperšlampama ir šilta.

Sporto ir laisvalaikio prekės ženklo „Audimas“ dizainerė Gertrūda Ramūnaitė dalijasi patarimais apie svarbiausias aprangos savybes, į kurias dėmesį turėtų atkreipti visi slidinėtojai ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjai. G. Ramūnaitė siūlo visą aprangą skirstyti į tris sluoksnius.

„Slidinėjant labai svarbus apatinis drabužių sluoksnis, esantis arčiausiai kūno. Termo drabužio paskirtis – išgarinti drėgmę ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą. Šiam sluoksniui rekomenduojama rinktis merino vilnos drabužius. Sudrėkusioje vilnoje vykstančių cheminių reakcijų metu išskiriama šiluma, todėl net ir drėgnas gaminys ant kūno išlieka šiltas“, – sako G. Ramūnaitė.

„Audimo“ atstovė viduriniajam drabužių sluoksniui pataria rinktis įvairius bliuzonus ir džemperius iš šiauštos, „Polartec” ar kitos funkcionalios medžiagos. Tokie rūbai yra šilti ir lengvi, greitai sugeria ir išgarina drėgmę, gerai priglunda prie kūno ir nevaržo judesių.

„Be to, funkcionalūs bliuzonai taip pat pasitarnautų ne tik slidinėjant – tai puikus apatinis sluoksnis šaltuoju metų laiku“, – sako „Audimo“ dizainerė.

Kalbėdama apie trečiąjį aprangos sluoksnį, dizainerė pabrėžia apsauginę funkciją slidinėjant atliekančią striukę ir kelnes. G. Ramūnaitė teigia, kad pūkinės striukės patiks pasyvesniems slidinėtojams, kurie striukę ketina naudoti ne tik slidinėjimui, bet kasdien šaltu oru.

„Šį sezoną moterims ir sukūrėme dar labiau panašesnę į miesto stiliaus striukę, kuri po slidinėjimo kalnuose puikiai tiks praleisti laiką ir mieste, gamtoje. Šiandien vis universalesniam naudojimui sukurtos striukės yra pagamintos iš specialios medžiagos, kuri blokuoja vėją, apsaugo nuo sniego, lietaus ar šlapdribos, tačiau tuo pačiu ir išgarina drėgmę iš vidaus. Slidinėjimo striukės siūlės yra „klijuotos“ – susiūtos ir po to dar užklijuotos specialia plėve iš apačios. Todėl gaminys dar labiau apsaugo nuo lietaus ir kitų kritulių, nes net ir per siūles vanduo negali pratekėti į drabužio vidų“, – teigia G. Ramūnaitė.

Tiesa, anot dizainerės, vertėtų nepamiršti stebėti ir savo savijautos bei atsakingai vertinti pasirinktą drabužių kiekį.

„Dažnai nutinka taip, kad nusileidus nuo kalno ir sėdint kalnų kavinėse, kai šviečia saulutė – net karšta. Vadovaujantis trijų sluoksnių taisykle, lengva prisitaikyti prie oro permainų ir nusirengti striukę. Būna, kad ir slidinėjant šilta, tuomet užtenka tik pirmojo ir viršutinio sluoksnio. Viskas priklauso, kuriame kurorte, ir kuriuo laiku slidinėjama“, – trijų sluoksnių apsirengimo taisyklę komentuoja G. Ramūnaitė.

slidinėjimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pranešama, kad naktį, Vilniaus Santaros klinikose, netikėtai mirė žymus režisierius Eimuntas Nekrošius. Rytoj jis būtų šventęs savo 66 -ąjį gimtadienį. Užuojautas dėl režisieriaus mirties jau pareiškė aukščiausi šalies vadovai. Eimuntas Nekrošius gimė 1952 metais lapkričio 21 dieną  Pažobrio k., Raseinių raj 1978 m. baigė Maskvos Lunačiarskio teatrinio meno institutą (GITIS). A. Gončarovo klasę. Dirbo Vilniaus Jaunimo teatre (1978–1979),  Kauno dramos teat...
Įvykiai
Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ jau aštuntą kartą po visą Lietuvą skleidžia žinią – dalinkimės skaitymo šviesa ir dovanokime naujų knygų šalies bibliotekoms. Kasmet ši akcija iš naujo papildo bibliotekų lentynas ir skaitytojų gretas. Tačiau neretai bibliotekos turi vos vieną populiarios knygos egzempliorių, kurio eilėje po keletą mėnesių laukia dešimtys skaitytojų. Todėl šiais metais „Knygų Kalėdos“ k...
Įvykiai
Įvertinęs vienų iš geriausių aukštųjų mokyklų pasaulyje, tokių kaip Masačusetso technologijų institutas, Stanfordo, Honkongo ir Edinburgo universitetai, patirtį, Vilniaus universitetas (VU) dar daugiau dėmesio skirs bendrųjų studentų kompetencijų – kritinio mąstymo, analitikos, darbo komandoje, lyderystės ir kitų – ugdymui. Šis uždavinys šiais metais tapo universiteto strateginio plano dalimi. Pasak projekto grupės vadovo, karjeros projektų koordinatoriaus...
Įvykiai
Žiema ne už kalnų ir nors jau pamiršome musių zyzimą, kovą su geliančiais uodais – nemalonūs ir namuose tikrai nelaukiami tarakonai žiemos miegu nemiega, o aktyviai drumsčia mums ramybę. Tarakonai – pavojingų ligų platintojai Ūsuotieji vabzdžiai kuria nešvaros įspūdį, jie potencialiai platina įvairius  ligų sukėlėjus. Kadangi tarakonai minta pačiu įvairiausiu organiniu maistu (dažniausiai atliekomis), jie perneša bakterijas ir ligų sukėlėjus. Jei tarakonai...
Laisvalaikis
Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, o kitiems jos neatsiejamos nuo mamos ar močiutės sekmadieninių blynų kvapo. Šiandien modernias šeimų tradicijas kuria, jomis dalijasi socialiniuose tinkluose ir įkvepia kitus ne viena žymi Lietuvos šeima. Štai trijų vaikų tėtis, tinklaraštininkas Simonas Urbonas šią vasarą su šeima apkeliavo Lietuvą per 40 dienų, o buvusio krepšininko Arvydo Macijausko žmona, kūrybinės studijos „Džimba“ ch...
Sveikata
Mūsų odos ir plaukų grožis priklauso nuo to, kaip jais rūpinsimės. Ypač tai aktualu žiemą. Žiema – tikras išbandymas mūsų kūnui, o darganoti, šalti orai kaipmat nualina ir odą, ir plaukus. Taigi kaip šaltuoju metų laiku tinkamai puoselėti savo grožį? Kokios priemonės – pačios efektyviausios? 10 odos priežiūros patarimų šaltajam sezonui: Veido, o ir kūno odai plauti netiks karštas vanduo, sausinantis ją. Dušo srovė turėtų būti ne šiltesnė nei kambario tempe...
Įvykiai
Pirkėjų krepšeliuose lapkritį vis dažniau atsiduria mandarinai, o gruodį mandarinai tampa pačiu populiariausiu vaisiumi Lietuvoje. Mandarinų tiekėjai daugiausia darbo turi būtent nuo lapkričio iki sausio – šiuo laikotarpiu į parduotuves iškeliauja daugiausia šių sultingų ir kvapnių vaisių. O švenčių laukiantys lietuviai lukštena juos biuruose ir namuose – tuomet staiga pakvimpa Kalėdomis. Artėjant šaltajam sezonui, lapkričio mėnesį, mandarinų paklausa prad...
Įvykiai
Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduriame mes. Bet šis paprastas 10 ct sumokėjimo ir atsiėmimo mechanizmas – tik ledkalnio viršūnė. „Užstato sistema sukurta taip, kad pagrindiniai jos grandžiai – eiliniam vartotojui – ji būtų kuo paprastesnė ir aiškesnė. Tuo metu tarp gėrimų gamintojų, pardavėjų ir USAD vykstančių procesų mastai gerokai didesni ir sudėtingesni“, – sako užstato sistemą adm...
Įvykiai
Lapkričio 15-ąją minima jau penktoji Europos muzikos terapijos diena. „Muzika mane išjudina“ (Music Moves Me) – toks šių metų Europos muzikos terapijos dienos šūkis. Muzika sužadina mūsų emocijas ir sukelia norą judėti – tai poveikis, darantis įtaką žmonių sveikatai, todėl muzikos terapija dažnai taikoma pacientams. Minint Europos muzikos terapijos dieną, pasikalbėjome su jungtinės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) ir Lietuvos muzikos ir te...